- spurduliuoti
- spurduliúoti, -iúoja, -iãvo, spur̃duliuoti, -iuoja, -iavo 1. Ser, NdŽ, DŽ1 žr. spurdėti 1. | refl.: Marytė spurduliavos, stūmė jį nuo savęs J.Marc. ║ kapanotis, kapstytis: Jie išsitiesė spurduliuodami po gilius sniegus rš. 2. NdŽ žr. spurdėti 4. | prk.: Iš jo burnos tiesiog spurduliuoja (veržiasi, skrenda) žodžiai I.Simon. 3. žr. spurdėti 5: Mergaitės lyg menturiai po košę tik spurduliuoja, tik laksto rš. \ spurduliuoti; išspurduliuoti; paspurduliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.